- vėmalas
- vė̃malas sm. (3b) KI387, KII194, K, Rtr, LsB475, K.Būg, NdŽ, KŽ
1. N, I, M žr. vėmalai: Ale iš kur ten buvo to vė̃malo tiek, ka ana nėko nevalgė Ms. | Sugėdinimo vėmalas bus ant tavo garbės SkvHb2,16. ^ Virintas pienas mun kaip vė̃malas Rdn. Gal šita mano [suknelė] graži – kai vė̃malas! Krok.
2. žr. vemalai 2: Verda, jezusmarija, rūgštynynę iš pakapio – vė̃malas End.
3. prk. prasta medžiaga: Jis nupirko jai suknelę vė̃malo Ktk. Nu ir kiek tau kaštavo šitas vė̃malas? Krkš. Kada to vė̃malo, tokios vatos prideda, sunkios jos (antklodės) tokios būna Kpč.
◊ pẽklos (prãgaro; ŠT22) vė̃malas KI137, KŽ velnio išpera.
Dictionary of the Lithuanian Language.